Andrius Kerbelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Andrius Kerbelis (1893 m. gruodžio 10 d. Gilbonys prie Smilgių1965 m. vasario 19 d. Kaunas) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1916 m. Maskvoje baigė karo mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, 1918 m. buvo vokiečių nelaisvėje. Grįžęs į Lietuvą 1919 m. balandžio mėnesį mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo pėstininkų daliniuose, dalyvavo Nepriklausomybės kare. 1920 m. lapkričio mėn. pasižymėjo Širvintų kautynėse su Lenkijos kariuomenės daliniais. Nuo 1921 m. pėstininkų pulko vado pavaduotojas, kartu ėjo vado pareigas. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Nuo 1924 m. kovo mėn. Devintojo pėstininkų pulko vado pavaduotojas. 1925 m. pulkininkas leitenantas. Nuo 1925 m. gruodžio mėn. Šarvuočių rinktinės vado pavaduotojas, nuo 1926 m. birželio mėn. Šarvuočių rinktinės vadas. 19271940 m. Marijampolės apskrities karo komendantas.

TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. birželio mėnesį iš kariuomenės atleistas. Per nacių okupaciją 19411944 m. buvo Priverčiamojo darbo įstaigų vyresnysis inspektorius. Po Antrojo pasaulinio karo trejus metus slapstėsi. Sovietinio saugumo suimtas, kalintas Pečiorlage. Po 12 m. grįžo į Lietuvą.[1]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras TamašauskasAndrius Kerbelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 754 psl.